Pirmokų krikštynos – ypatingas renginys ne tik patiems pirmokams, bet ir visiems gimnazijos mokiniams. Dažnai girdime pasakojimus, pripildytus ne itin maloniais prisiminimais, kas degino nerimo kibirkštėlės mūsų širdyse. Išties retas mokinys nejautė nė kruopelytės nerimo dėl artėjančių krikštynų. Na, šiokią tokią baimę jaučiau ir aš.
Paruoštus išbandymus atlikome grupėmis, į kurias buvome pasiskirstyti atsitiktine tvarka. Tai leido mums geriau pažinti kitų klasių mokinius, išbandyti savo jėgas komandiniuose darbuose su ne taip puikiai pažįstamais bendraamžiais. Taip pat, nors ir turėjome likti rimti „apeigų“ metu, vis tiek galėjai išgirsti juoką, kuris vertė retkarčiais prunkštelėti. Tiesą sakant, buvome prigąsdinti, tad tikėjomės kažko baisiau, tačiau vis tiek likome patenkinti ir dėkingi.
Organizatorių vaidyba buvo nepriekaištinga, atspindinti temą „Žiburio“ sekta. Jautėme, kad esame priimami šiltai, o į renginį buvo pažiūrėta itin rimtai. Šypseną buvo galima pastebėti kiekvieno pirmoko veide. Įspūdžių prisikrovėme visą bagažą ir tikimės, jog taip bus ir toliau. Galiu drąsiai teigti, jog šios krikštynos praėjo ypač linksmai bei sklandžiai.
Gabrielė Viltė Mickevičiūtė
Nuotraukos Deimantės Stanevičiūtės
